apystata

apýstata (neol.) sf. (1) 1. aplinkuma: Sūnus atsidūręs didžioje, bet slidžioje ir pavojingoje apystatoje J.Jabl. Gyventojų tebeskursta rūsčioje akmens amžiaus apystatoje Vr. 2. kambario, scenos apstatymo daiktai: Scenos apystata rš. Namų apystatos daiktai rš.